pavydnus

pavydnùs, -ì adj. (4) žr. pavydus 1: Nepuikus, nepavydnùs svietas buvo Dglš. Keisti anie žmonys: tokie kaip pavydnì, kaip čiortas žino KlvrŽ. ^ Pavydniám žmogui dukart sopa Asv. pavydnù n.: Jai pavydnù, kad kitas gerai gyvena Švnč. Kitam pavydnù, kad mokais Dglš.